Netiketai po 30 metu nebuties apsireiske mano vaikystes kiemo draugas Osikas. 1971 metais jis su pirmaja zydu emigrantu banga iskeliavo i Izraeli. Nuo to momento musu bendravimas nutruko. Ir stai staiga gaunu is jo emaila. Mat, jis atpazino mane, surades mano saita internete.

Dabar tai kresnas siek tiek pliktelejes vyriskis, gyvenantis JAV, netoli Wasingtono. Nuotraukose jis ishsishiepes iki ausu ir noriai pozuojantis shalia Congreso, shalia savo namo, savo sodo ir kitu amerikonishku fetishu.

Tam kad pagyvinciau Jo atminti, pradejau su fotoaparatu vaikshchioti po Vilniu, po musu su juo vaikystes kampelius ir nuotraukas siusti jam el.pashtu. Idomu tai, kad pro fotoaparato objektyvo pradejau zhiureti i Vilniu Osiko akimis. Ir zhinote, kapastebejau ir supratau? Kad Vilnius per tuos 30metu ne itin pasikeite.

Atsirado tik kai kurios pavirshutinishkos naujoves, ir tai tik ish paradines puses. O pakako uzhsukti kazhur uzh kampo, i kiema, i tarpuvarte, ir pamatai Ta pati Vilniu, koki Osikas paliko priesh 30metu.

Tai ishties nuramino. Ishart pasijautau zhymiai tvirchiau. Visai ne tokia nurashyta seniena, kokia bevei buvau itikejes esas.   ¶ šeštadienis, rugpjūčio 23, 2003