JulOnNet
šeštadienis, sausio 17, 2004
 
IR DAR APIE SNIEGA

Shehstadienio vidurdienis.

Aikshteje prieshais Seima sninga
pro krentanchios shlapdribos migla
tolumoje, prie upes buriuojasi
brezentu dengti sunkvezhimiai
ir kareviu bei policininku buriai

dalis policininku praeina pro mane
jie apsirenge
karinio kirpimo kombinezonais,
skersai ishilgai persijuose dirzhais su amunicija
bet ginklu dar nematyti

labiausiai krenta i akis
ju sportishkai zhvali,
sventishkai euforizuota nuotaika,
nerimastingas kazhko neapibrezhto laukimas,
ypatingo nuotykio nuojauta

tai labai panashu i ta nuotaika,
kuri kadaise sklisdavo
per spalio ir geguzhes shventes
ish augalotu jaunu saugumiechiu
civiliais drabuzhiais,
kurie, apspite vyriausybines tribunas,
laikesi isitvere dvimetriniu metaliniu veliavkochiu,
kurie "reikalui esant"
galejo buti panaudoti kaip ginklai

Galbut nieko ir neivyks,

bet koks baisus pavojus mums visiems sklinda
ish tokios sportishkai zhvalios
ginkluotu zhmoniu euforijos
musu taikiu miestu gatvese...

Vieshpatie,
kas bus su musu vaikais,
jeigu mes nespesime laiku ishneshti kudashiaus
ish musu shaunios Tevynes
?
 
 
APIE DIRVA:
(gabaliukas senatvishko paniurzgejimo)

Stai vaikshtau po patizhusiais sniegais apdrebta miesta
ir mastau apie tai,
kodel niekaip nesugebu
pritapti prie naujojo laikmechio,
o kai labai jau stengiuosi pritapti,
kazhkodel tampu pats sau neatpazhistamas,
svetimas ir mesimpatishkas
(manau, kad ir ne vien tik sau)
?

Saves nuraminimui pasitelkiau Dirvos savoka:
Dirva - tai yra tai, is ko pats ishaugai,
ko syvais mitai, kol brendai,
ir ko prigimtines medzhiagos
sudaro didzhiaja dali tavojo
dvasinio kuno materijos

didzhiaja dali gyvenimo pragyveni,
remdamasis i ta savaja dirva,
atsispirdamas i ja igauni gyvybes pagreiti
(arba ne)

bet laikai keichiasi
ir tavoji Dirva tampa vis mazhiau aktuali,
ir vis daugiau - vien tik tavo.
Ji traukiais link taves, kaip Shagrenes oda,
kol pasijunti, kad tau po kojomis liko mazhytis,
sulig nosine, lopinelis,
ant kurio stovi, ir megini ishlaikyti lygsvara

Ka daryti?
Stengtis ji apginti, pasishiaushti, statyti spygliuotas uzhtvaras?
Taip, artejant senatvei, daro daugelis.
Todel senatves visi taip zhiauriai ir nemegsta -
butent del to pasishiaushimio ir tu uzhtvaru

ta ka gi daryti,
norint nepasishiaushti priesh visa svieta,
netapti visus erzinanchiu sudevetu svetimkuniu,
ir tuo pat metu nepasidavus
tariamo atsijauninimo pagundai
?

Tai ir yra didelis menas,
tai ir yra ta didzhoji ishmintis -
surasti ta vidurki, tarpini varianta,
ta najaja dirva,
kuri butu ir sena, ir nauja,
ir tava, ir nesvetima visam tam,
kas supa ir vyskta aplinkui,
nepaisant tos apsupties ir tos aplinkos
kartais akivaizdzhios beprasmybes
ir zhanrinio nesolidumo

bet, deja, pasitaiko,
kad ishminitis apskritai neikuomet neaplanko
net ir tu, kas jos labai ieshko.
to nederetu pamirshti.

FIN.
 
antradienis, sausio 06, 2004
 
APIE KIAUSHINIO PLEVE

Beeikvodamas gyvenimui skirta laika isitikini, kad gyvenimo substancija sudaryta ish labai skirtingu materiju. Kai kurios ju yra labai grubios, kaip seno asfalto nuolauzhos, kai kurios – plonos kaip kiaushinio pleve.

Kai buname jauni, mus labai vilioja tas asfaltinis gyvenimo grubumas. Ir tuomet pasamoningai mastome ir elgiames taip, lyg tai musu jaunyste ir butu to pasaulinio asfaltinio grubumo isikunijimas. Laikui begant pradedi skirti gyvenimo materijas, o dar veliau – ypach vertinti butent tas, kurios yra ploniausios. Kaip kiaushinio pleve.

 
penktadienis, sausio 02, 2004
 
NAUJAMETIS PRAGARE,
arba pirotechnine psichoze Katedros prieigose

Akimirksniu apsigalvoje
skirti naujamechio sutikima
drybsojimui priesais nustekenta televizoriu,
drauge su deshimtmechiu sunumi
priesh pat vidurnakti nupedinome
link Katedros aikstes

slidinejanchio po shlapdriba ikaushusio jaunimelio buriai
darniai traukianchio Kosciushkos nuolydzhiu viena kryptimi
su purvo purslais tashkanchais, pypsinchiais
ir ishsikishusiu pro langus rekianchiu erzhiluiku kupinais riedalais -
visa tai jau kele nerima
del pasirinkto sumanymo ir jo krypties

be reikalo ties Vilnele nebuvo pasukta
ne link Triju kryziu, ir ne link Pilies kalno

artejant Katedros epicentrui, neisvengiamai artejo ir Naujametis, ir kanonada
kuri tik suzhadintu signalizaciju kvaksejimo intensyvumu
nusileido neishdildomiems milieniumo prisiminimams

uztat pachiame epicentre, t.y. prieshais Katedra
buvo tikru tikriausias pragaras
vaizdzelis primine situacija prie Borodino fleshu
zmones, dumai, automobiliai ir ugniniai sprogimai susmaishe i viena
teko rodyti mikluma, stengiantis ishvengti
reguliariai pro nosi pralekianchiu
liepsnojanchiu ir kaukianchiu
kinietishku pirotechnikos ishmoniu

jaunimelis mauke shampana ish gerkliu kaip alu
ir shaude kada uzhsumane ir kaip papuole

pats naujamechio momentas
prapuole dumuose, ir nepaliaujan�io shaudymo gausme
bei publikos durnuose klyksmuose

sankryzhos kamshtyje riedaluose uzhsirakine autistai
ish siaubo isitvere vairus stebejo,
kaip po ratais trankosi sprogmenys

del nesiliaujanchios kanonados
deshimchia minuchiu pavelavusio
vidurnaktinio zhalvarinio gausmo
nebuvo girdeti net ish varpines papedes

pradziugino tik tai, kad shampano buteliai,
kuiriais tankiai buvo nusetas kiekvienas aikshtes metras,
beveik nebuvo dauzhomi i Paxo klota kinietishka granita

tai vienintelis simptomas, pagalvojau,
kad, nepaisant pirotechnies psichozes
vis tik shliauziame link tos Europos...

o mano vaikas,
shiap jau didelis pirotechnikos myletojas,
kai tik pasitraukeme ish epicentro,
giliai ir nuoshirdzhiai atsiduso ir ishtare:
PAGALIAU! TAI BUVO TIKRAS PRAGARAS!
 
The Blog of Julijus Lozoraitis, journalist from Lithuania

ARCHIVES
07/01/2003 - 08/01/2003 / 08/01/2003 - 09/01/2003 / 09/01/2003 - 10/01/2003 / 10/01/2003 - 11/01/2003 / 11/01/2003 - 12/01/2003 / 12/01/2003 - 01/01/2004 / 01/01/2004 - 02/01/2004 / 02/01/2004 - 03/01/2004 / 03/01/2004 - 04/01/2004 / 04/01/2004 - 05/01/2004 / 05/01/2004 - 06/01/2004 / 05/01/2005 - 06/01/2005 / 09/01/2005 - 10/01/2005 / 10/01/2005 - 11/01/2005 / 11/01/2005 - 12/01/2005 / 01/01/2006 - 02/01/2006 / 01/01/2008 - 02/01/2008 /


Powered by Blogger